Periodontologija

Periodontologija išvertus iš graikų kalbos (perio— aplink, šalia; odontos— dantis) yra mokslas apie tai, kas yra “aplink dantį”. Periodontologai diagnozuoja periodonto (apydančio) susirgimus, moko, kaip jų išvengti, o esant negalavimams – paskiria tinkamiausią gydymą. Gydytojas periodontologas padės, jeigu susirgimas susijęs su dantenomis (kaulą dengiančia gleivine), periodonto raiščiu (audiniu, esančiu tarp danties šaknies ir kaulo) ar pačiu žandikaulio kaulu.

Jei žmogus nekokybiškai ar nepakankamai dažnai valosi dantis, dantenų vagelėse ir ant dantų paviršiaus kaupiasi minkštas apnašas, kuriame atsiranda bakterijų. Kai apnašos laiku nepašalinamos, dantenos tinsta, pradeda kraujuoti. Periodontologai įspėja: tai yra pirmieji dantenų uždegimo (gingivito) simptomai. Vėliau nepašalintas apnašas ima kietėti dėl seilėse esančių mineralų poveikio ir virsta dantų akmenimis. Akmenys susidaro ne tik virš dantenų, bet ir po jomis. Dėl to sutrinka dantenų kraujotaka, suardomas periodonto raištis, o tarp dantenų ir danties atsiranda plyšys – „dantenų kišenė“. Laikui bėgant, uždegimas plinta, apima ne tik dantenas, bet ir žandikaulio kaulą, kuris ima tirpti. Taip gingivitas virsta periodontitu.

Kaip susidaro apnašas?

Išdygus naujam dančiui, jo paviršiuje iš seilių susiformuoja bespalvė plėvelė. Ant šios plėvelės kaupiasi burnos ertmėje esančios bakterijos, pradeda formuotis apnašas. Jei kruopščiai neišsivalome dantų, ant jų (ypač vidinėje pusėje, arčiau dantenų) lieka minkštos maisto masės. Jeigu šis apnašas nenuvalomas ilgesnį laiką, jis mineralizuojasi, po dantenomis arba virš jų susiformuoja dantų akmenys. Nepašalinus dantų akmenų, jie sukelia dantenų ir dantis supančio kaulo uždegimą bei ligas.

Galimos apnašo susidarymo priežastys:

• burnos ertmėje esančių bakterijų kiekis ir rūšys;
• dantų paviršiaus lygumas ar šiurkštumas;
• bakterijų giminingumas, polinkis jungtis;
• asmens burnos higiena;
• seilių sudėtis (dažniausiai kietas apnašas susidaro ten, kur atsiveria seilių liaukos);
• geriamo vandens savybės (vandens kietumas, jame esantys mineralai lemia seilių sudėtį);
• mitybos įpročiai (minkštas maistas, nepakankamas kramtymas, netaisyklingas sąkandis);
• ligos (pavyzdžiui, sergant inkstų ligomis, astma, cistine fibroze akmenų susiformuoja daugiau);
• rūkymas.

Dantų akmenų sudėtis kinta – ją lemia akmenų senumas, kietumas, atsiradimo vieta. Įprastu dantų šepetėliu ir pasta jų pašalinti nebepavyksta, todėl būtina atlikti profesionalią burnos higienos procedūrą.

Tiesa, būna žmonių, kurių burnoje dantų akmenys niekuomet nesusidaro. Tačiau tokių yra tik 5 proc. Visiems kitiems 1–2 kartus per metus patariama atlikti burnos higienos procedūrą. Yra ir tokių žmonių, kurių burnoje akmenys formuojasi greičiau nei įprastai. Jiems pas higienistą reikėtų lankytis dažniau. Tokių asmenų nėra daug – taip pat apie 5 proc. Įdomu tai, kad vyrų burnoje dantų akmenys formuojasi dažniau, jų būna daugiau nei ant moterų dantų.

Periodontitu (parodontoze) susergama tuomet, kai negydomas dantenų uždegimas (gingivitas) progresuoja. Periodontitas – tai įsisenėjęs apydančio uždegimas, kuris pažeidžia ne tik dantenas, bet ir patį kaulą, kuris laiko dantų šaknis, bei periodonto raištį.

Dažniausiai periodontito kilmė taip pat yra bakterinė. Dantų akmenims spaudžiant dantenas, jose susidaro pragulos, ant kietų apnašų kaupiasi minkštas apnašas, kuriame gausu bakterijų. Sutrikus dantenų kraujotakai ir bakterijoms patekus į dantenų vagelę, prasideda uždegimas, dėl kurio ima irti periodonto raištis, tirpsta dantį supantis kaulas. Kai kaulas ištirpsta, net ir labai gerai valant dantis, iš susiformavusios dantenų kišenės labai sunku pašalinti maisto likučius ir minkštą apnašą, todėl uždegimas progresuoja. Jei jis negydomas, kaulas tirpsta tol, kol dantis pradeda pernelyg judėti, ir išgydyti ligą galima tik dantį pašalinus.

Kokie yra periodonto ligų simptomai?

Dažnai žmonės į periodontologą kreipiasi per vėlai, kai progresavusi liga sukelia didelį diskomfortą – dantys jau pradėję klibėti, darosi sunku kramtyti. Todėl svarbu gebėti atpažinti periodonto ligų simptomus.

Pagrindinis simptomas, rodantis galimą uždegimą – dantenų kraujavimas. Iš pradžių jis pastebimas tik valant dantis, vėliau – valgant. Progresuojant gingivitui dantenos dažnai kraujuoja ir be priežasties, taip pat gali atsidengti dantų šaknys.

Derėtų susirūpinti, jei pastebėjote, kad dantenos pakito (padidėjo, patino, tapo jautresnės). Kai uždegimas pasiekia kaulą, atsiranda pūlingos išskyros iš dantenų, iš burnos nuolat sklinda blogas kvapas.

Jeigu pasireiškė tokie simptomai arba dvejojate – verta atvykti konsultacijai. Jos metu gydytojas periodontologas galės apžiūrėti ir įvertinti esamą situaciją bei paskirti gydymą, jeigu jis bus reikalingas. Svarbu ilgai nedelsti.

Dantenų recesija (nuslinkimas) – tai dantenų atsiskyrimas nuo danties, apnuoginantis dantų šaknis. Pacientai dažniausiai kreipiasi dėl neestetiškai atrodančių atsidengusių dantų šaknų priekinių dantų srityje, skundžiasi padidėjusiu dantų jautrumu. Gydant dantenų recesiją nechirurginiu būdu, parenkamas tinkamas dantų valymo metodas ir priemonės (minkštas šepetėlis). Pacientas klinikoje stebimas kas 3 mėnesius, kontroliuojama, ar recesija nedidėja.

Dantenų nuslinkimas dažniausiai atsiranda priekinių dantų srityje, kiek rečiau pažeidžia galinių dantų sritį. Recesijos priežastys nėra visuomet žinomos. Recesija gali atsirasti dėl netaisyklingos kaulo plokštelės struktūros, netaisyklingo dantų valymo (naudojami horizontalūs judesiai, valoma pernelyg grubiai, kietas dantų šepetėlis), dantenų uždegimų, aukštai prisitvirtinusio pasaitėlio, esant mažai prisitvirtinusių dantenų, po periodontito gydymo (pailgėja dantų vainikai).

Pasaitėlio plastika, kai aukštai prisitvirtinę apatinės ir viršutinės lūpų (skruostų) pasaitėliai judinant lūpas (skruostus) tempia dantenas į viršų ir apnuogina dantų šaknis bei trukdo pritvirtinti protezą. Tuomet pacientui atliekama vietinė nejautra ir skaidulos, tempiančios dantenas į viršų, pašalinamos.

Estetinis dantenų priauginimas, kai nuogos dantų šaknys sukelia psichologinį diskomfortą ar yra padidėjęs dantų jautrumas. Tuomet, atlikus vietinę nejautrą, iš gomurio paimamas audinio lopinėlis ir apsinuoginusi (-ios) šaknis (-ys) uždengiama (-os).

Prieš protezavimą, ortodontinį gydymą, norint sumažinti apnašų kaupimąsi atliekama prieangio gilinimo procedūra (vestibulio plastika).

 Spartina gijimą, mažesnė uždegimo , infekcijos ir komplikacijų rizika. Pažeista vieta mažiau tinsta, nesusiformuoja randas. Šis gydymo būdas rekomenduojamas esant nusilpusiam imunitetui, rūkantiems pacientam bei pacientam vartojantiems vaistus, galinčius turėti įtakos gijimui. PRF procedūra naudojama pooperaciniu žaizdų gijimui po implantacijos, pašalinus dantis, atlikus sinuso pakėlimą, chirurgiškai gydant periodonto ligas bei visais kitais atvejais, kai reikalinga chirurginė intervencija. 

Kaip atliekama procedūra?

PRF koncentratas gaunamas iš paties paciento kraujo, kuris paimamas iš venos. Kraujas dedamas į specialų aparatą, kuriame centrifuguojant atskiriami kraujo komponentai. Paimamas vidurini sluoksnis, kuriame gausu trombocitų, atsakingų už kraujo krešėjimą. Trombocitai gijimui naudingi ir tuo, kad išskiria augimo faktorius, skatinančius gijimą ir slopinančius uždegimą.